šverpla

šverplà sf. (4) Mrj, Ss, Šn žr. švarplė: 1. Dantyse yra šverplà – liežuvį drasko Alk. Gerai tau švilpaut, kai turi tokią šver̃plą Lbv. Man gražu, kap yra terpu dantų šverplùkė Rdm. 2. Abiejose gatvės pusėse sodybų eilėje atsirado didelės, tuščios šverplos V.Myk-Put. 3. Ąsotėlis su šverplà Alk. 4. audinio blakė, peršova: Marytė audime padarė šver̃plą Klvr.